Mokyklos tradicija: ADVENTO SODELIAI
Savuosiuose ir nesavuosiuose triukšmuose, rūpesčiuose, skubėjimuose lapkričio pabaigoje vėl priėjome vieną ryškų metų slenkstį, pilną paslaptingumo, abejonių, dažnai ir įvairiausių išorinių bei vidinių išbandymų, paliečiančių mūsų širdis – Adventą. Adventu prasideda ir kažkas naujo (lot. adventus – „atėjimas, pradžia“). Šis laikotarpis – tai žmonių fizinio bei dvasinio apsivalymo, stebuklingos ramybės, taikos ir susitaikymo metas, kai nevalia nieko skriausti, o priešingai – atrasti save ir pastebėti šalia savęs esantįjį.
Adventas – tai:
1) krikščioniškoje tradicijoje susijęs su Jėzaus Kristaus užgimimo laukimu ir mūsų širdžių paruošimu šiam užgimimui mūsų širdyse. Kristaus gimimo ŠVIESA įveikia mumyse bei aplinkoje tvyrančią tamsą; taip pat susijęs su antruoju Kristaus atėjimo laukimu;
2) tautosakoje taip pat pažymima, kad mūsų protėviams (iki krikščionybės) buvo būdingas ritualinis susilaikymas, kai pagausėja įvairiausių draudimų, apribojančių net žmogaus ūkinę veiklą, kasdienius darbus, atsisakoma pasilinksminimų (atsiranda laiko piršlyboms!), kai buvo laukiama ant Elnio Devyniaragio ragų grįžtančios Saulės, kai grįžtanti Saulė įveikia tamsą;
3) kitose kultūrose šis laikotarpis yra ypatingas. Tad tai metas įžiebti šviesą savo ir kito sieloje!
Pirmomis gruodžio mūsų mokykloje dienomis vyko klasių Advento sodeliai. Advento sodelis – tai spiralės forma išdėliotas visžalis takas. Spiralė – tai labai senas ir daugelyje kultūrų paplitęs simbolis, giminingas ratui, simbolizuojantis žmogaus perėjimą iš seno į naują. Ratas ar apskritimas – amžinumo, vienybės simbolis. Visžalės šakos (eglės ar pušies) simbolizuoja nesibaigiantį amžinąjį žmogaus gyvenimą.
Spiralės centre mokytoja uždega žvakę, nuo kurios liepsnos spirale atkeliavęs kiekvienas klasės vaikutis užsidega savo žvakelę. Bičių vaško žvakių liepsna – pati ryškiausia, šviesiausia ir jaukiausia iš visų rūšių žvakių, o taip pat valančios orą, sugeriančios blogus kvapus, taigi, ir valančios aplinką nuo neigiamų emocijų. O plačiąja prasme, žvakės simbolizuoja šviesą ir tikėjimą, kartu tai yra ir žmogaus simbolis. Į obuolį įspausta ir Advento kelyje uždegta žvakė simbolizuoja šviesos pergalę prieš tamsą – blogį, mirtį.
Kol visi vaikai uždega savąją žvakę ir ją pastato sodelyje, visi susirinkę dainuoja:
„Vaikelis eina per tamsą
tyliai tyliai…
Ir uždega mažą žvakelę nakty
šviesiai šviesiai…
Niekad pasaulis neaptems,
jei vaikas žvakelę
ant tako uždegs…“
Užsidegę savąsias žvakeles ir eidami per kasdienybę, gyvenimą šia Advento šviesa pasidaliname su šeima, draugais ir pasauliu.
Tekstą parengė pirmokų mokytoja Rima. Nuotrauka: mamos Mildos.
Visą naujienlaiškį skaitykite čia.