Pačioje rugsėjo pradžioje dešimtokai lydymo mokytojų Vilmos, Ievos, Jurgitos ir Pauliaus aplankė Berlyną. Mokiniai dalinasi savo įspūdžiais.
Kelionė į Berlyną buvo viena iš tų patirčių, kurios ilgam išlieka atmintyje. Nors autobusas judėjo ilgai ir miegas beveik neaplankė, visi jautėme, kad mūsų laukia ypatinga kelionė. Sėdint šalia draugų ar nepažįstamų žmonių, klausantis tylos ar juoko, laikas slinko kitaip. Ir nors kelionė atrodė varginanti, vos atvykę į Berlyną supratome, kad visa tai buvo verta.
Miestas, kupinas kontrastų
Berlynas mus pasitiko architektūros įvairove – čia šalia senų, istorinių pastatų stovi modernūs stiklinių fasadų dangoraižiai. Kartais atrodė, jog šie pastatai visiškai nesiderina tarpusavyje, bet kartu jie kūrė ypatingą miesto atmosferą.
Įspūdingiausias buvo Žydų muziejus – vaikščiodami po jo tamsius, kampuotus koridorius, jautėme šaltuką, tylą ir dalelę skausmo, kurį išgyveno žmonės karo metais. Tai buvo viena labiausiai įsimintinų patirčių.
Ne mažiau įspūdinga buvo ir Kaizerio Vilhelmo bažnyčia, kuriai pristatėme paruoštas temas, Berlyno katedra su ilgu lipimu laiptais į apžvalgos aikštelę, Brandenburgo vartai, kurių aikštėje jautėsi tikras miesto šurmulys. Užkopę į Reichstago pastato kupolą matėme miestą iš aukštai – vaizdas buvo stulbinantis. O prie Berlyno sienos, apžiūrėję piešinius ir išlikusias jos dalis, jautėme, kokia svarbi ši istorijos atkarpa.
Kasdienybės nuotykiai
Kelionės metu patyrėme ne tik istoriją, bet ir kasdienybės nuotykius. Kartais atrodė, kad Berlynas – tai nuolatinis vaikščiojimas: vien pirmą dieną nuėjome net 25 kilometrus! Pūslės ant kojų, nuovargis, juokas ir draugų pagalba su pleistrais tapo tikra kelionės dalimi.
Metro mums buvo tikras atradimas – ir patogi transporto priemonė, ir kartais netikėtumų kupina. Pavyzdžiui, kai vienoje stotyje buvo pamirštas lagaminas, teko staiga išlipti, laukti ir juoktis iš savęs. Vakare, važiuodami metro su lipniomis grindimis, supratome, kad Berlynas yra gyvas miestas, kuris turi ir savo netobulumų.
Hostelis „Generator Berlin Mitte“ pasirodė labai jaukus – kambariai buvo patogūs, o po dienos nuotykių ten tikrai smagu sugrįžti. Tiesa, pusryčiai nebuvo tokie gausūs, kaip tikėjomės, bet apelsinų sultys viską kompensavo! Pietūs, ypač po ilgo vaikščiojimo, buvo pati geriausia dienos dalis – nuo kiniškų patiekalų iki tradicinių doner kebabų, kuriuos Berlyne tiesiog būtina paragauti.
Mokytojai – mūsų palydovai
Kelionėje mus lydėjo klasės mokytoja Vilma, dailės mokytoja Jurgita, istorijos mokytojas Paulius ir vokiečių kalbos mokytoja Ieva. Jie ne tik pasirūpino mūsų kelionės tvarka, bet ir pasidalijo žiniomis, padėjo susiorientuoti mieste, išvertė nesuprantamus žodžius, priminė svarbias istorijos detales ir tiesiog buvo šalia, kai reikėjo pagalbos ar patarimo.
Prisiminimai, kurie liks
Kelionė į Berlyną buvo ne tik ekskursija po muziejus ir lankytinas vietas. Tai buvo laikas, kai kartu patyrėme nuotykius, atradome naujų dalykų, pažinome miestą ir save. Iš šios kelionės parsivežėme ne tik žinių apie istoriją ir kultūrą, bet ir daugybę bendrų prisiminimų, kurie tikrai dar ilgai kels šypseną.
