Žodis adventus lotyniškai reiškia artėjimą, atėjimą. Tai susikaupimo, rimties, pasiruošimo Jėzaus atėjimui ir Saulės sugrįžimui į Žemę laikotarpis. Laikotarpis, kada savo viduje ieškome tos gerumo dvasios, šviesos padedančios nurimti, įsiklausyti į save ir kitus. Tai proga prisiminti, apsvarstyti kaip praėjo metai, pasidžiaugti jais, galbūt kažko atsiprašyti, kažką apkabinti, kažkam padėti. Ir mokiniai klasėse žengdami į tamsų laikotarpį, ieško savyje to kas šviesu, kas džiugina ne tik mus, bet ir aplinkinius.
Mokinių mintys apie adventą ir advento sodelius:
„…Manau, kad advento sodelis skirtas nusiraminti, pajusti ramybę dainuojant advento dainas. Adventas yra laikotarpis, skirtas apmąstymams, ramybei, laukimui. Per adventą reikia gražiau elgtis ir nesakyti negražių žodžių…“
„…Man kaip žmogui, nemėgstančiam būti visų akių centre, eiti spirale būna, tarkim, ne pats geriausias jausmas. Dažnai per mintis perbėga frazės ir vos ne prašymai: nenumesk žvakės, eik išsitiesus, ramiai, tikiuosi, nenueisiu ne ten. Bet galų gale nurimstu ir einu ramiai, tiesiog besimėgaudama vaško kvapu ir advento dainoms…“
„…Visa advento sodelio šventė yra tiesiog ramybė. Tai yra kartas metuose, kada mūsų realybė pavirsta ne tik materialiniais dalykais. Per šią šventę galime skirti laiko pagalvojimui apie artimuosius ir vidinius dalykus. Einant spirale negalvoji apie nieką, nes supranti, kad visi tavo rūpesčiai buvo nereikšmingi…“
„…Kiekvienais metais mūsų klasė keičiasi, mes vis protingėjam ir labiau viską suprantam, tampam mandagesni, draugiškesni. Mūsų klasė per adventą pasidaro rami, pasipuošiam eglės šakelėm, kurios simbolizuoja ramybę ir šilumą, todėl joje jauku. Kai reikia eiti į salę švęsti advento sodelį, tenai būna labai tamsu, tiktai sudėta daug žvakučių, ir kai tik įeinam į ją, stoja mirtina tyla. Kai aš einu advento spirale, pasidarau labai rami, juntu, kaip manyje spindo šviesa, o kai sėdžiu ir dainuoju, įsižiūriu į vieną gražiausią žvakelę ir pasidarau dar ramesnė. Tada man psidaro toks jausmas, tarsi man niekas daugiau nerūpėtų, tik ta žvakelė. Advento sodelis yra labai svarbus, kad vaikuose vis spindėtų šviesa ir niekada neužgestų…“
„…Kai spirale einu dar su neuždegta žvake, būna nebaisu, tačiau, kai uždegi žvakę, apima jausmas, kad tik ji neužgestų. Kai padedu žvakę ant žvaigždelės, labai palengvėja…“
„…Advento sodelis reikalingas, kad įžengti į stebuklingą švenčių laukimo metą. Adventas – švenčių laukimo metas, kai stengiamės būti geresni…“
„…Kai einu, galvoju apie ramybę, nes man tuomet būna smagu. Aš manau, kad advento sodelis skirtas susikaupti ir pabūti tyloje su savo mintimis…“
„…Kai einu spirale, mane apima laimės ir ramybės jausmas, kai uždegu žvakelę, jaučiuosi lyg nešadama gėrį ir šviesą. Kol ėjau, galvojau, kad esu labai geroje ir gražioje aplinkoje, kad labai gerai, kad esu šioje mokykloje…“
„…Advento sodelis rodo, kad Kalėdos artėja ir kad reikia gerai elgtis, ir ne tik advento metu gerai elgtis, o visada…“
„…Adventas yra laikas, kai reikia mažiau pyktis, muštis, o kalbėti ir sakyti gražius žodžius…“
„…Kai einu advento spirale, jausmas būna, kad būsiu geresnis žmogus. Advento sodelis reikalingas, kad galėtum palikti visus negerus dalykus ir pasiimti visus geresnius…“
„…Einant per spiralę jausmas, kad širdyje visą savo šviesą išdalinsi kitam žmogui…“
„…Aš, kai eidavau advento spirale, dažniausiai eidavau kuo greičiau, nes būdavo nejauku, bet praeitą advento sodelį visiškai nebijojau…“
„…Kai ėjau spirale, jaučiausi stebuklingai, atrodė, kad einu labirintu…“
„…Klasėje mes stengiamės elgtis gražiai ir, kam reikia pagalbos, padedame, o draugams sakome gražius žodžius…“
„…Kai eini spirale, būna jauduliukas truputį, bet jautiesi laimingas…“
