Pirmoje klasėje vaikus supa pasakų pasaulis. Daug dėmesio yra skiriama tam, kad pasakojamose istorijose veiktų visų keturių temperamentų personažai. Kiekvienas vaikas per aiškiai išreikštą veikėjo temperamentą susisieja su pasaka, mokytoju, bendraklasiais – užmezgamas glaudesnis ryšys su aplinka bei mokymosi dalykais.
Iš pasakų ateina raidės, kiekviena turinčios savo istoriją ir emocinį išgyvenimą. Raidės jungiasi į skiemenis, o vėliau į žodžius ir tekstus. Per pirmus metus vaikai išmoksta rašyti didžiosiomis raidėmis, skaito savo užrašytus tekstus, kurie dažnai yra prieš tai išmokti eilėraščiai susiję su tuo metu gamtoje vykstančiais pasikeitimais ar metų rato šventėmis. Pasakų personažais pristatomi visi keturi matematikos veiksmai, atliekami šimto ribose, kurie tai pat atitinka keturis temperamentus. Ritminių rato žaidimų pagalba vaikai mokosi skaičių ritmikos, kuri pastato pamatą daugybos lentelės mokymuisi.
Rate atliekami pratimai ir žaidimai pradedant pamokas – vadinami ritmine dalimi – yra labai svarbūs, nes jų dėka klasė tampa tuo pačiu ritmu kvėpuojančiu vientisu organizmu. Pirmokai su džiaugsmu virsta pasakų personažais mėgdžiodami mokytoją bei savo bendraklasius, atlikdami kalbos pratybas, matematikos veiksmus, miklindami kūną ir susisiedami emociškai su vykstančiu mokymosi procesu.
Vaikai pradeda mokytis anglų ir vokiečių kalbų pasakodami bei klausydami, dainuodami daineles, deklamuodami eilėraščius. Be matematikos, gimtosios ir užsienio kalbų, pirmokai taip pat virbalais mezga dėklą pentatonei fleitai, kuria mokosi groti per muzikos pamokas; lieja akvarele, piešia kreidelėmis, susipažindami su grynųjų spalvų charakteriais, kas atsitinka joms susitikus, mokosi įvairių formų pavaizdavimo; kas savaitę, visais metų laikais rengia žygius į mišką.
Per mokomosios medžiagos turinį, kasdienius ritualus, metų rato šventes, pasikartojančias veiklas vaikai Išgyvena dienos, savaitės ir metų ritmą, susipažįsta su mokyklos taisyklėmis ir gyvenimu. Metų bėgyje formuojasi saugumo ir sakralumo išgyvenimas. Pirmosios klasės pabaigoje mokiniai jau tampa kaip vientisa organizacija gyvenanti savo ritmu, turinti savo struktūrą ir pasirengusi vystytis toliau. Svarbiausia, jog visa tai vyksta pasinėrus į vaizduotę – pasakų pasaulį – kuriame lengva atpažinti kas yra gera ir kas yra bloga, bei geriau suprasti save ir kitus per įvairius pasakų personažus.
