Šimtadienis šiemet nuskambėjo vaikystės nostalgijos tema.
Dieną nuo pat ryto dvyliktokus sveikino 1-8 klasių mokiniai: pirmokai vaišino bandelėmis, antrokai dalino žvakeles ir dainavo dainas, trečiokai vaišino stiprybės gėrimu ir įteikė sveikinimo girliandą iš širdelių, ketvirtokai pasveikino spektakliu “Eglė žalčių karalienė”, penktokai pasidalino grupėmis – vieni įteikė dovanų ir vaišių namelį su užduotimis, antri repavo, treti deklamavo sveikinimus, šeštokai vaidindami priminė įvairias situacijas iš mokyklos gyvenimo, septintokai sukūrė koliažą ir filmukų popuri, aštuntokai vaidino stop kadro scenas.
Vaikystės takais į šimtadienio vakarinę dalį susirinkusius mokinius, mokytojus ir tėvus išradingai ir meniškai literatūrinio rašinio keliu vedė vienuoliktokai. Jie visiems priminė pirmaisiais mokyklos metais vykstančius kasdienybės įvykius ir šventes. Devintokai ir dešimtokai mūsų abiturientams dovanojo po šokį. Abiturientų tėvai visus sukvietė į tradicinį Mykolinių spektaklį. Mokytojai dvyliktokus pakvietė į gražią sapnų karalystę. Dvyliktokai į vaikystę pažvelgė per matematikos prizmę. Šventę vainikavo vaišės ir diskoteka!
Už šimtadienio nuotraukas dėkojame Arnui Kačerauskui (10 kl.) ir buvusiam mokiniui Tomui Juknevičiui.
Pasiteiravus dvyliktokų, kurie mokyklos renginiai ir šventės per dvylika metų jiems patiems įsiminė labiausiai, dažniausiai buvo minimos Viduramžių šventė, Mykolinės, Žibintų šventė, mokyklos miuziklai ir parkerio (rašto) šventė. Prisimintos ir Užgavėnės, Eilėraščių šventė (antroje klasėje), šimtadienis ir išvyka į kalnus šeštoje klasėje.
Įspūdžių skalė plati – nuo jaukumo ir saugumo jausmo šventėje iki sąsiuvinių Morės viduje. Susipažinkite su mūsų dvyliktokų mintimis ir visi palinkėkime jiems susikaupimo, atkaklumo ir lengvumo – gi beliko 100 dienų iki egzaminų.
***
Man labiausiai įsimintiniausia ir reikšmingiausia šventė buvo viduramžių. Išmokau kaip šaudyti iš lanko, austi juostas bei jodinėti. Smagiai praleidau laika su bendraklasiais, daug įsimintinų įvykių ir juokų.
Viduramžių šventė, dėl įsimintinų įvykių bei parkerio šventė, nes buvo visa įteikimo ceremonija.
Man labiausiai patikusi šventė buvo viduramžių šventė, nes ten mes gyvenome palapinėse, jodinėjome su žirgais, šokome, dainavome, audėme, liejome stiklą ir patyrėm labai smagių įvykių. Taip pat užgavėnių šventė labai smagi, kelionės su klase ir miuziklai yra vieni įsimintiniausių įvykių.
***
Užgavėnės, kai gaminom savo Morę, į vidų dėjom vokiečių ir matematikos sąsiuvinius, ko pasekoje juos reikėjo pilnai perrašyti :’)
***
Man įsimintiniausia ir smagiausia šventė buvo Žibintų šventė, nes visa mokykla kartu kuria žibintus, o vėliau kabiname juos parke. Tada jaučiuosi laiminga, nes gražu, atmosfera jauki ir smagu būti su visais kartu.
Mano mėgstamiausia šventė yra žibintų šventė, žibintai kaskart vis gražesni ir karšta arbata sukuria nuostabų jaukumo jausmą
Man brangiausia bei įsimintiniausia Valdorfo mokyklos žibintų šventė, ši man įsimintiniausia nes visus metus laukdavau šios šventės labiausiai, labai patikdavo vakare eiti ir grožėtis visais sukurtais klasės žibintais, labai geras jausmas.
Manau, kad man labiausiai patikusios šventės vyko pradinėse klasėse. Dabar tie įspūdžiai yra gana susilieja ir sunku atskirti, kuri šventė kada vyko.
Atsimenu, kad kiekvienais metais laukdavau žibintų šventės. Būdavo taip smagu gamintis žibiintus klasėje ir po to eiti į Kleboniškio mišką ieškoti saulės, mėnulio ir žvaigždžių. Po to labai palikdavo įspūdį grožėtis vyresnių mokinių padarytu paveikslu ant Aleksoto kalno. Turbūt labiausiai šioje šventėje patiko tai, kaip jaučiausi ten būdama. Labai patiko jaukumas ir saugumas ten. Kartu dalindavomės suneštom vaišemis, begiodavom. Nueidavau prie vyresnio brolio ir ten visada rasdavau veiklos.
***
Šimtadienis irgi viena mėgstamiausių švenčių, labai linksma.
***
Mano įsimintiniausia šventė šioje mokykloje buvo Mykolinės, nes veikla buvo įdomiausia. Atsimenu ir tai, kad mane per šią šventę pašventino į mokyklą. Tokia buvo mano įsimintiniausia šventė.
Pirmoje klasėje vykęs Mykolinių spektaklis padarytas mūsų tėvų. Taip pat paskui įšventinimas į riterius. Eliksyras, kuris buvo labai kartus, Karūnos su apsiaustais.
Man įsimintiniausia šventė yra Mykolinės. Labai smagi, ir kiekvienais metais laukiama šventė. Bėgiojimas nuo drakonų, adrenalinas įtemptose gaudynėse, bendravimas su kitais lieka labiausiai įsimintina.
Eilėraščių šventės, kai mokytoja Rima liepdavo išmokti atmintinai eilėraščius ir paskui deklamuoti prieš tėvus. Bet labiau įsiminė, ne pati Eilėraščių šventė, bet po šventės žaidimai, kuriuos mes žaisdavom senoj mokykloj, kol tėvai šnekėdavo vieni su kitais. Slėpgaudės per visą mokyklą tamsoje buvo labai smagu, dar iki dabar prisimenu.
***
Šeštoje klasėje, mokslo metų gale, išvyka į kalnus buvo pati įsimintiniausia. Keliaujant į Austriją pro įvairias šalis, patyriau daug įvairių įspūdžių. Visa kelionė, nuo gyvenimo sąlygų iki patirčių, buvo labai įvairi. Įsimintiniausia dalis buvo, kai važiuojant į Austriją dužo autobuso priekinis langas, todėl turėjome ilgą laiką sėdėti kolonėlėje ir laukti, kol atveš pakaitinį stiklą.
***
Nors tai nėra šventė, įsimintiniausias pasikartojantis įvykis man yra Valdorfo rengiami miuziklai. Tekus mokytis ne vienoje mokykloje, Valdorfo miuziklas paliko didžiausią įspūdį, ypač jo apimtis ir sugebėjimas integruoti kiekvieną mokinį.
Praeitų metų miuziklas „Jūratė ir Kastytis“, nes gavau galimybę groti būgnais, ir tikrai labai įsiminė ir buvo nuostabi patirtis.
