Antroje klasėje mokiniai pradeda susipažinti su pasaulyje vyraujančiais kontrastais. Jais besidomint, atsiranda iniciatyva prieštarauti mokytojui, klausti, diskutuoti, keisti bei susidaryti savo nuomonę. Tai pasakėčios ir legendos apie šventuosius, pavyzdžiui, Pranciškų Asyžietį; tai kūriniai, atspindintys įvairius žmogaus prigimties aspektus bei išaukštinantys dorą ir pasiaukojimą, kas yra aktualu ir svarbu šių metų vaikams. Pasakėčiose atsiskleidžia tamsioji žmogaus prigimties pusė, ydos, o legendose – šviesioji, dvasinis tobulėjimas. Klausantis šių pasakojimų ir istorijų, mokiniai įsidėmi pasakėčių veikėjų blogąsias savybes ir legendų veikėjų geruosius pradus, šiomis temomis išreiškia savo mintis, ko pasekoje ugdosi savarankiškas požiūris.
Per lietuvių kalbos pamokas vaikai rengiasi suvokti kalbos dalis: veiksmažodį, daiktavardį, būdvardį. Mokomasi žaidžiant, ritmiškai judant. Artimiausias vaikui veiksmažodis – kuris yra susijęs su jo noras ir valia – todėl yra pradedama nuo jo. Būdvardžiai vaikus domina mažiau – jie susiję su jausmais, o daiktavardžiai – labiausiai svetimi, nes jie yra abstraktūs. Antroje klasėje yra deklamuojami eilėraščiai, jau mokomasi savarankiškai kurti trumpus tekstus, mokiniai renkasi ir skaito knygeles pagal savo galimybes. Mokantis matematikos vadovaujamasi principu „nuo visumos prie dalių“. Daugybos lentelės mokomasi ritmiškai judant, plojant. Svarbu ne tik apimtis ir kiekis, bet taip pat daugiau dėmesio yra skiriama ir skaičiaus kokybei. Į matematikos ir lietuvių kalbos pamokas integruojamas formų piešimas bei kitos meninės šakos. Šiuo metu yra ypač stengiamasi ugdyti meilę, pagarbą ir dėkingumą gamtai.
