Pusmečio pokalbiai rengiami kartą arba du per metus, bendrame rate susitinka visos trys pusės – mokinys, mokytojai ir tėvai. Aptariant mokinio gyvenimą mokykloje kalbama visais aspektais: socialiniu, asmeniniu ir intelektualiuoju (ugdymo).
Kiekvienoje ugdymo pakopoje šie susitikimai šiek tiek skiriasi. Pradinėse klasėse susitinkama tik su klasės mokytojomis, vidurinėje pakopoje prie pokalbių prisijungia ir dalykų mokytojai. Šiose pakopose mokiniai pažymiais nevertinami, tad pokalbiuose labai svarbus įsivertinimo momentas. Gimnazinėse klasėse didesnis dėmesys skiriamas ateičiai – mokinio pasirinkimams po mokyklos baigimo.
Kuo pusmečio pokalbiai svarbūs, kam skiriamas pagrindinis dėmesys, ką išsineša dalyviai dalinasi mokyklos mokytojai ir tėvai.
Pradinė pakopa (1-4 klasės)
Trečios klasės mokytoja Natalija: „Pokalbis skirtas vaikui stiprinti. Tikslas – paskatinti savirefleksiją (kas sekasi, kas ne). Skatinu ir tėvus pastebėti stipriąsias vaiko savybes ir jas pasakyti garsiai. Susitinkame jaukiai, draugiškoje aplinkoje pamatyti save ir kitus kaip sąjungininkus, kad visi esame už vaikų ir dėl vaikų.“
Antroko ir penktoko tėvai Austėja ir Jomantas: „Nekantriai laukiame šių susitikimų. Juose ramiai, be skubos, jaukiai galime pasikalbėti su mokytojomis. Kadangi nėra pažymių, smalsu detaliau sužinoti, kaip vaikui sekasi pamokose, kur/ar reikėtų daugiau mūsų pagalbos. Įdomu išgirsti pačio vaiko mintis bendrame rate, jos kiek kitokios nei namie, o ir mokytojos užduoda kiek kitokius klausimus. Vaikas mato, jog tėvams svarbi mokykla, taigi ir pačiam svarbumo svoris padidėja.”
Vidurinė pakopa (5-8 klasės)
Septintos klasės ir anglų kalbos mokytoja Eglė: Mokinių pusmečio aptarimo pokalbiai yra esminė ugdymo proceso dalis. Gyvo susitikimo metu mokytojai, tėvai ir vaikai drauge aptaria mokinio individualius augimo procesus, akademinius pasiekimus, emocinę, socialinę bei dvasinę raidą. Asmeninio pokalbio metu mokinys kviečiamas apžvelgti savo pasiekimus, tobulėjimo galimybes, įsivertinti savo stipriąsias, silpnąsias puses, iššūkius ar kliūtis, kurios trukdo siekti asmeninių tikslų. Dalindamiesi savo pastebėjimais, mokytojai bei tėvai aptaria ugdymosi sunkumus, galimus individualios pagalbos būdus, kad vaikas galėtų bręsti bei tobulėti pagal savo gebėjimus, galimybes bei individualų tempą. Tokiu būdu siekiama stiprinti mokinių valią veikti, ugdyti jų pačių atsakomybę už savo mokymosi procesą bei savarankiškumą. Itin svarbu pereinamuoju tarpsniu į vyresniąją pakopą, jog mokiniai sąmoningai suvoktų savo vaidmenį ugdymosi procese, būtų aktyvūs, motyvuoti siekti užsibrėžtų tikslų.
Septintoko ir darželinukės tėvai Sigita ir Kristijonas: „Susėsti į ratą kartu (mokytojams, tėvams ir vaikui) yra labai gera bei įdomu. Svarbu pamatyti situaciją iš visų pusių, aptarti stiprybes ir iššūkius bei vykstančius pokyčius. Tokiame rate daug lengviau išgirsti vienas kitą, jausti bendrystę“.
Gimnazinė pakopa (I-IV gimnazinės klasės)
Devintos klasės ir kūno kultūros mokytoja Vilma: „Pusmečio pokalbis yra svarbus, nes padeda įžvelgti vaiko fizinį, emocinį ir dvasinį augimą. Vaikas yra auganti asmenybė, todėl labai svarbu pažinti jį įvairiais tarpsniais. Mokytojas ir tėvai kartu stengiasi kurti vaikui palaikančią aplinką, atsižvelgdami į jo unikalų temperamentą ir gyvenimo ritmą. Pokalbių metu skatinama ugdyti mokinio asmeninę atsakomybę”.
Dvyliktokų mokytoja Jolita: „Pusmečio pokalbiai išsiskiria tuo, kad kalbama tiesiogiai su vaiku. Tai asmeninis pokalbis, visai kitoks pokalbis nei su visais klasėje. Tai labai stipru. Mokiniai patys prisiima atsakomybę, patys save įsivertina. Pokalbio metu pasižiūrime į praeitį (kaip mokslai sekėsi lig šiol, peržiūrime sąsiuvinius), dabartį (aptariame dabartinę situaciją) ir projektuojame ateitį (ko mokinys nori, ko tikisi? Kokios mokytojo rekomendacijos?)“.
Vienuoliktokės mama Vaineta: “Kai manęs klausia, kaip mano dukra mokosi, aš neretai susimastau, ką atsakyti. Atsakau: “Galvoju, gerai”. Tada klausia: “O tai kokie pažymiai?” Sakau: “Nežinau”. “Tai iš kur”, sako,” žinai, kad ji mokosi gerai?” Atsakau, kad mokytojos sakė. Susitikimai su mokytojais man ir yra dienynas, mano vaiko rezultatų įvertinimas kontekste, mano ramus žinojimas, kad mano vaikas mokosi gerai. Aš pažiūrėjus į dienyno pažymius, tikriausiai taip gerai nesijausčiau, ypač žinodama kaip aš mokykloje gerus pažymius susirinkdavau :). Ne visada aukštas balas atspindėdavo mano tikrąsias žinias ir kontekstinį mano lygį. Ir šiandien, manau, geriausiai „matyti” mokymosi lygį gali mokytojas, nes jis vaiką mato kontekste kitų bendraamžių. O ir mokytojo „galvoje yra biblioteka ” kuri vaiką čia ir dabar dar „pamatuoja” su buvusiais pavyzdžiais.
Ne tik dėl mokymosi lygio man naudingas pokalbis su mokytojais. Tai puiki galimybė susipažinti su savo vaiku kaip su žmogumi esančiu socialinėje aplinkoje. Išgirsti, su kokiais iššūkiais susiduria, kaip sekasi su jais susidoroti, kokios pagalbos gali reikėti, o kur nėra reikalo jaudintis.
Iki 10 klasės nesu atsidarius elektroninio dienyno tikriausiai nei karto. Gal kiek neatsakinga iš mano pusės palikti visą atsakomybę už savo vaiko rezultatus mokytojom, bet pačių mokytojų išsakyta nuomonė man buvo iškalbingesnė už skaičius. Ir ne todėl , kad būčiau vertinimų priešininkė. Ne, aš vertinu skaičius. Ir jie labai reikalingi, bet kai ši sistema mums dovanoja tokią prabangą, kaip gyvas pokalbis su gyvais žmonėmis, perduodančiais žinias ir turinčiais tikslą, kad tos žinios liktų mano vaiko galvoje, aš labiau pasitikiu žmonėmis. Ir esu be galo dėkinga ir tokiai metodikai ir pagal šią metodiką dirbantiems žmonėms.”