Trečioje klasėje, dešimtaisiais gyvenimo metais, vaikai dažnai patiria psichologinę krizę – tai tarsi atsisveikinimas su vaikyste. Atsiranda stiprus vienatvės jausmas. Šiuo metu vaikai pastebi didesnį skirtumą tarp savęs ir suaugusiųjų. Jie pradeda abejoti mokytojo autoritetu, tiria, kurio žmogaus verta klausytis ir kas yra vertas pasitikėjimo. Daug skaudžiau išgyvena neteisybę, sunkiau užmiršta bei atleidžia melą. Kai kurie vaikai, ieškodami savojo tapatumo, siekia išsiaiškinti, ar jie nėra kitų tėvų vaikai, todėl tėvų klausinėja apie savo atsiradimą, konkrečias jų gimimo aplinkybes. Šiuo laikotarpiu reikia padėti jam atsakyti į iškilusius egzistencinius klausimus, skatinti jo pasitikėjimą aplinka, atskleisti gyvenimo prasmę.
Trečioje klasėje pasakojamos lietuvių liaudies sakmės bei įvairi lietuvių liaudies tradicijas fiksuojanti, atspindinti medžiaga. Pamokose gausu dainuojamosios ir smulkiosios tautosakos. Senojo Testamento istorijos, vaizdai bei pamokymai, per kuriuos vaikai sužino apie pasaulio sukūrimą, formuoja trečiokų moralines nuostatas. Pagrindinės pasakojimų temos yra pasaulio sukūrimas, žmogaus atsakomybė, žmogaus veikla žemėje, tradicijos bei amatai.
Valdorfo mokyklos III klasės mokymo plane didelis dėmesys skiriamas įvairiems darbams per žmonijos sukauptą patirtį. Trečiokai patiria keletą ypatingų epochų: tai žemdirbystė (nuo grūdo iki duonos) ir gyvulininkystė, senieji amatai (profesijos), namo statyba (statybų savaitė su tėvelių pagalba) bei Pasaulio sukūrimo istorijos, kurios padeda mokyti kalbos (po Rašto istorijos epochos mokomasi rašytinio rašto, mokiniai pradeda rašyti plunksnakočiu) bei matematikos (nuo antropologinių matavimų prie metrinės sistemos vienetų).
Taip mokiniai per savo mokymosi metus išgyvena metų rato pasikeitimus, gilinasi, į gamtos reiškinius ir aplinkos poveikį žmogaus gyvenimui. Pasaulio pažinimo pamokos glaudžiai siejamos su socialiniu, technologiniu ir meniniu ugdymu, taip pat su matematika ir kalbomis. Jie vieni kitus papildo ir sudaro vieningą visumą, o integruojant lietuvių kalbą į kitus dalykus (dažniausiai pasaulio pažinimą), moksleiviai ne tik pasakoja, bet ir rašo trumpus rašinėlius, kuria eilėraštukus, į periodų sąsiuvinį užrašo mokytojos paruoštus tekstus.
