Valdorfo mokyklose ketvirtokų laukia ypatingas laikas – metas, kai mokymasis persipina su vaizduote, o istorijos tampa gyvos ir išgyvenamos. Šiais metais vaikai leidosi į paslaptingą ir didingą Šiaurės šalių mitologijos pasaulį.
Asgardo dievai ir dievaitės, išdidusis Odinas, galingasis Toras, gudrusis Lokis… Tuo pat metu – Jotunheimo platybėse gyvenantys nuožmūs milžinai, likimą audžiančios Nornos, paslaptingi dvergai ir kitos būtybės. Šios istorijos ne tik sužavėjo – jos tiesiog užbūrė ketvirtokus. Vaikai taip įsitraukė, kad visai nenorėjo, jog šis laikotarpis baigtųsi.
Kelionė per mitus tęsėsi ne tik pasakojimuose. Ji virto kūryba, judesiu, balsu ir bendru darbu. Kelis mėnesius kantriai repetavę mokiniai parengė įspūdingą spektaklį apie pagrobtą Toro kūjį.
Spektaklyje skambėjo ketvirtokų atliekama fleitų ir kanklių muzika, o ypatingą nuotaiką kūrė mokytojos Miglenos kurta daina. Pradžioje visų laukė staigmena – Grytės ir Eivos kurtas ir atliktas šokis, įvedęs žiūrovus į paslaptingą mitų pasaulį.
Įdomu tai, kad šiame pasakojime – visai nedaug moteriškų vaidmenų, o klasėje net septyniolika mergaičių ir devyni berniukai. Tačiau tai netapo kliūtimi. Priešingai – mergaitės drąsiai įkūnijo galingus dievus – Odiną, Frėjų ir net bauginančius milžinus. Scenoje jos buvo įtikinamos, stiprios ir kūrybingos, o kiekvienas vaidmuo įgavo savitą spalvą.
Spektaklis pavyko puikiai. Jame atsiskleidė ne tik išmokti tekstai, bet ir vaikų drąsa, vaizduotė bei bendrystė. O žiūrovų plojimai – garsūs ir nuoširdūs – tapo gražiausiu įvertinimu už ilgas repeticijų valandas.
Ši patirtis dar ilgai gyvens vaikų širdyse – kaip prisiminimas apie laiką, kai mitai tapo tikrove, o jie patys – jų dalimi.
