„JA Šešėliavimas“ – tai mokinių karjeros orientavimo programa, leidžianti 9–12 klasių mokiniams dienai tapti „šešėliu“: apsilankyti įmonėje, valstybės ar nevyriausybinėje institucijoje, stebėti ir dalyvauti realioje darbo aplinkoje.
Toks vizitas padeda iš arčiau pamatyti, kaip atrodo dominanti profesija ir suprasti, ko tikėtis ateityje. Dalinamės mokinių įspūdžiais grįžus iį profesijų „pasimatavimo“.
Eldorado.gg. Man ten tikrai labai patiko. Mus pasitiko itin šiltai ir draugiškai. Gavome dovanų, vaišių, o darbuotojai leido ir šiek tiek praktiškai viską išbandyti. Jie domėjosi mūsų nuomone, klausė, kaip mums atrodo jų svetainė ir kokias idėjas galėtume pasiūlyti. Atmosfera buvo nuostabi – visi žinojo, kad atvyksime, ir buvo labai draugiški. Jautėmės lyg namuose.
Kalbant apie darbą, jis man pasirodė ir įdomus, ir šiek tiek sudėtingas. Pats darbas nėra lengvas, tačiau komanda labai šilta, draugiška ir visada maloni. Vis dėlto man atrodo, kad toks darbas nevisiškai man tiktų, nes daug laiko praleidžiama patalpoje, sėdint vienoje vietoje. Tai gali tapti šiek tiek nuobodu, nors kartu ir patogu: mažai streso, ta pati aplinka, tie patys žmonės, gera atmosfera.
„Šešėliavau“ įmonėje „Eldorado“, produkto vadovo vietoje. Patirtis buvo visiškai nauja, ir ji man labai patiko. Informacija, kurią gavau bendrovėje, buvo itin įdomi – sužinojau daug naujų dalykų. Darbuotojai papasakojo daug, išsamiai atsakė į mūsų klausimus. Nebuvo baisu, nes mus pasitiko labai svetingai, visi darbuotojai šiltai sveikinosi. Jie taip pat labai mumis rūpinosi: nupirko pietus restorane, pavaišino saldumynais ir gėrimais, leido iš jų svetainės išsirinkti ką nors už 20 eurų, užsakė „Bolt“ pavežimą į traukinių stotį.
Man atrodo, kad dirbti produkto vadovu yra sudėtinga, tam reikia daug žinių. Nežinau, ar norėčiau dirbti šioje pozicijoje, nes nesu tikra, ar turiu tam tinkamų įgūdžių. Vis dėlto ši diena paliko labai stiprų ir gerą įspūdį.
Ką veikiau įmonėje?
Atvykus mane pasitiko šiltai ir draugiškai. Iškart nuvedė į salę, kur laukėme kitų dalyvių. Kai visi susirinko, pradėjome ekskursiją po įmonės pastatus. Pirmiausia parodė, kur darbuotojai valgo, kur yra konferencijų kambarys – jo pilnai apžiūrėti negalėjome, nes ten dirbo akcininkas iš Vokietijos. Vėliau nuėjome į pirmo aukšto biurą; pasakojo, už ką jis atsakingas, bet šios dalies detalių nebeprisiminiau.
Grįžus į salę mums papasakojo apie įmonės viziją, kokių žmonių jie ieško, kalbėjo ir apie tvarumą – kad dėl „IKEA“ keliamų reikalavimų jie turi pirkti mažiau taršius, brangesnius vilkikus. Sužinojau, kad UAB „Hegelmann Transporte“ yra antra pagal dydį transporto įmonė Lietuvoje po „Girteka Logistics“.
Vėliau ėjome apžiūrėti vilkikų: parodė akląsias zonas, leido įlipti į kabiną, apžiūrėti saloną ir priekabą. Sužinojau, kad yra reisų, kuriuose važiuoja du vairuotojai ir keičiasi tarpusavyje. Po to keliavome į sandėlį – tai buvo viena įdomiausių ekskursijos dalių. Įmonė teikia transportavimo, sandėliavimo, e. prekybos ir lipdukų klijavimo paslaugas. Sužinojau, kad jie turi net 12 metrų aukščio sandėlį, o vieni pagrindinių klientų Lietuvoje yra „Candy POP“, „Tele2“ ir „Lidl“. Pavyzdžiui, jei perki internetu iš „Candy POP“, siunta keliauja iš jų sandėlio, o ne iš parduotuvės. „Tele2“, kadangi prekiauja išmaniaisiais įrenginiais, turi atskirą saugią zoną su daug kamerų.
Viską apžiūrėję nuėjome į pasirinktas specializacijas – aš pasirinkau transporto vadovo sritį. Labai patiko vadovas, kuris kalbėjo atvirai ir aiškiai. Per valandą susipažinome su trimis skirtingais transportavimo tipais:
- slenkančių grindų (grūdų),
- cisternų (chemikalų),
- negabaritinių (pavyzdžiui, kranų dalių) vežimu.
Parodė ir jų naudojamą vilkikų sekimo programą, kuri primena skelbimų portalą, tik skirta vilkikams. Transporto vadovai sudaro maršrutą, perduoda jį vairuotojams, o šie jau pasiima krovinį ir nugabena jį į paskirties vietą.
Ar aš norėčiau dirbti tokį darbą?
Mano nuomone, tai geras ir įdomus darbas, bet vadovas pasakojo, kad jame netrūksta streso – kartais nutinka įvairių situacijų, pavyzdžiui, dingsta krovinio dalis, kai vilkikas nakvoja aikštelėje. Kita vertus, darbas prieinamas, jei moki dvi užsienio kalbas ir gerai išmanai geografiją. Aišku, geros darbo sąlygos reiškia ir didesnę konkurenciją.
Mes buvome Vilniuje, šešėliavimo programoje, įmonėje AD INTERJERAI. Iš pradžių viena iš asistenčių aprodė visą studiją. Vėliau kalbėjomės su įmonės įkūrėja ir interjerų architekte Ana Drutel apie jos darbo dieną. Taip pat žiūrėjome jos kurtus klientų namų interjero dizainus.
Sužinojau, kad interjero dizaineris ar interjerų architektas nėra tik žmogus, kuris kuria ir įgyvendina idėjas ar parenka stilius ir baldus pagal kliento pageidavimus. Tai tas žmogus, kuris generuoja idėjas, bendrauja su klientais, sprendžia jų nesutarimus, važinėja po objektus, derasi su statybininkais, kartais atlieka ir „psichologo“ vaidmenį, o kartais – fotografo ar socialinių tinklų turinio kūrėjo.
Iš susitikimo išėjau pakylėta ir įkvėpta, bet kartu – su daugiau klausimų nei atsakymų.
„Šešėliavau“ Garliavos medicinos centre. Pasirinkau socialinio darbuotojo poziciją, nes labai mažai apie ją žinojau ir man atrodė, kad tai puiki proga susipažinti su šia profesija.
Iš pradžių įstaigos direktorius visiems susirinkusiems mokiniams (mūsų buvo apie dvylika) papasakojo apie įstaigos veiklą. Tada susiskirstėme į grupeles pagal kuratores ir su savo grupe nuėjome į kitą pastatą. Ten buvo įrengtas „Kareto“ kabinetas, o mes sunešėme maisto maišus, kuriuos prieš Kalėdas išdalins sunkiau gyvenantiems žmonėms. Mūsų kuratorė buvo Ona. Ji papasakojo, kaip pateko į Garliavos medicinos centrą: kaip dirbo kritinių situacijų skyriuje, kaip baigė socialinę pedagogiką, savanoriavo, o galiausiai – jau būdama pensijoje – buvo pakviesta dirbti socialine darbuotoja.
Socialinių darbuotojų veikla gali būti labai įvairi, tačiau jų pagrindinė misija – padėti žmogui. Kartais tai reiškia dokumentų pasirašymą vietoje gydytojo, kartais – apsilankymą žmogaus namuose ir pagalbą apsiperkant. Tai be galo platus darbas. Socialiniai darbuotojai taip pat yra tarsi komandos „surišėjai“ – jie palaiko ryšį tarp paciento ir gydytojo.
Vėliau nuėjome į kitą skyrių, kitame pastate. Ten parodė kabinetą, kuriame dirbama su pacientais. Ona taip pat yra priklausomybės alkoholiui turinčių žmonių konsultantė, todėl papasakojo ir apie šį darbą. Uždavėme daug klausimų, dalijomės savo patirtimis, o vidurdienį visi vėl susitikome pradiniame kabinete. Ten atlikome trumpą refleksiją ir gavome picų!
Ši patirtis man labai patiko. Iš pradžių buvo truputį baisu – kaip viskas vyks, kaip jausiuosi visiškai naujoje vietoje? Tačiau dabar jaučiuosi ne tik įgijusi daug naujų žinių, bet ir labiau drąsi. Labai patiko, kaip nuoširdžiai Garliavos medicinos centras mus priėmė: darbuotojai viską pasakojo paprastai, žmogiškai ir aiškiai, ne taip kaip kartais būna oficialiuose pristatymuose, kur pateikiami tik faktai. Labai džiaugiuosi sudalyvavusi šešėliavime – tikrai nuostabi patirtis.