Savanorių Giulia ir Senni įspūdžiai 

Šiais mokslo metais mokykloje savanoriavo dvi savanorės – Giulia iš Italijos ir Senni iš Suomijos. Dalinamės jų įspūdžiais apie savanoriavimo patirtį.

Giulia:

Atvykau rugsėjui, kai mokslo metai jau buvo prasidėję. Jaudinausi, kad atvykus vėliau bus sunkiau įsilieti į mokyklos gyvenimą ir tapti bendruomenės dalimi, tačiau taip nebuvo.

Nuo pat pradžių jaučiausi įtraukta. Tik įsivaizduokite, jau antrą savaitę dalyvavau 8 klasės mokinių mainų projekte su mokykla Indijoje. Indijoje aplankėme tiek daug vietų ir nuveikėme tiek daug, kad savaitės pabaigoje apsvaigusi nuo įspūdžių net įkritau į upę.

 

Po šios aktyvios pradžios mano savanorystė nusistovėjo ir tapo malonia rutina (kiek

žodis “rutina” gali būti taikomas Valdorfo mokykloje). Padėjau anglų kalbos mokytojams 1 – 7 klasėse, su 3 ir 5 klasėmis ėjau į baseiną, prisijungiau prie popiečio grupės užsiėmimų. 

 

Tačiau kaip savanorė turėjau galimybių nuveikti kur kas daugiau. Vienas patirtis, kurią tikrai branginu ir kurią labai gerai prisimenu, yra kelionė į Tartu su 6 klasės mokiniais. Buvo be galo įdomu aplankyti kitą Valdorfo mokyklą, pabendrauti su dar kita kultūra, visiškai kitokia nei mano, ir patirti žiemą stebuklų šalyje!

 

Per metus Valdorfo mokykloje patyriau ir daug daugiau: savaitę žaidžiau su

su vaikais darželyje, priverčiau pusę mokyklos dainuoti „Bella Ciao” ir šešis mėnesius

turėjau savo „Club di Italiano”, į kurį kiekvieną trečiadienį ateidavo keletas mokinių mokytis mano kalbos ir sužinoti apie Italijos kultūrą. 

 

Esu nepaprastai dėkinga už visą šią veiklą ir patirtį, kurios padėjo man augti įvairiais lygmenimis. Mokykloje jaučiamas bendruomeniškumo jausmas, kuris man buvo labai svarbus, kai persikėliau čia gyventi. Lietuva nėra pati svetingiausia vieta, kai esi pripratęs prie Italijos, bet ši mokykla niekada privertė mane pasijusti atstumtuoju. Jaučiausi vertinama visų – nuo mokinių iki mokytojų, iki kiekvieno darbuotojo, su kuriuo kada nors bendravau. Net ir tie, kuriems buvo sunku kalbėti angliškai – stengėsi, ir tai man tai labai brangu. 

 

Tačiau labiausiai šioje mokykloje vertinu tai, kad visi džiaugiasi, jog yra čia ir dalyvauja visuose procesuose. To niekada nepatyriau jokioje kitoje mokykloje, kurioje man teko lankytis. Man labiausiai patikusi mokyklos tradicija – žaidimas su žmonėmis, drakonais ir angelais. Buvo taip smagu žaisti ir matyti, kaip visa mokykla dėl to susibūrė.

 

Apskritai, aš labai vertinu šią šalį ir Kauną. Nebuvau didžiausia jo gerbėja pradžioje, ir jei žiemą didžiąją laiko dalį sirgau. Spėju, kad mano Viduržemio jūros regiono kraujas nenorėjo susitaikyti su tokiu dideliu šalčiu tokį ilgą laiką. Bet ką gi, aš tai įveikiau! Taip pat pergyvenau visus kultūrinius skirtumus, kuriuos patyriau, ir pradėjau iš tikrųjų mylėti Lietuvą. O dabar, kai vasara jau beveik čia, žinau, kad ja mėgausiuosi dar labiau.

 

Savanorystės metu išmokau daugybės dalykų: praktinių įgūdžių, pavyzdžiui, kaip linksminti vaikus po pamokų, kaip priversti juos klausytis manęs per pamokas, kaip atkreipti dėmesį nerėkiant ir kaip spręsti konfliktus neprarandant ramybės. Ir už tai turiu padėkoti visiems puikiems čia dirbantiems mokytojams, kurie buvo geriausias pavyzdys. 

Taip pat sužinojau daug dalykų apie save: kad galiu būti kantresnė, nei maniau, kad sugebu susidoroti su namų ilgesiu ir, svarbiausia, ką norėčiau veikti ateityje.

 

Daug išmokau iš visų žmonių, kuriuos sutikau Lietuvoje ir iš kiekvieno jų pasiimsiu

namo po vieną pamoką, kuri liks su manimi visam laikui. Tikiuosi, kad ir aš ko nors išmokiau: galbūt būti italų kalbos žodis, keletas faktų apie mano kultūrą, o gal, tikiuosi, naujas požiūris į

į ką nors. Tikiuosi, kad kai kurie iš jūsų taip pat pagalvos apie tokią- savanoriavimo-  patirtį (kalbu sujaunesnius nei 30 metų žmones), tikrai galiu rekomenduoti.

 

Senni: 

Nors mokykloje savanoriauju tik porą mėnesių, puikiai praleidau laiką. Mokykla man labai primena Valdorfo mokyklą, kurią lankiau Suomijoje, todėl lengviau prisitaikyti prie naujos vietos. Daugiausia padėjau 3-ioje klasėje ir popiečio grupėje. Geriausia buvo pažinti visus vaikus ir tai, kokie jie skirtingi. Jaučiu, kad ši patirtis man padėjo išmokti dirbti su įvairiais vaikais ir jų poreikiais.